Trakų švietimo pagalbos tarnyboje vyksta Trakų vidurinės mokyklos mokinių ekslibrisų paroda: „Kad knygos rastų kelią į namus...“.

Knyga nuo pat jos atsiradimo buvo ne tik didelė dvasinė, bet ir materialinė vertybė. Norint apsaugoti tokį labai vertingą ir brangų turtą, atsirado knygos ženklai. Tai asmens, įstaigos ar bibliotekos žymė knygoje, nurodanti pastarosios savininką. Knygos ženklai keitėsi: nuo seniausių žinomų knygos ženklų – fajansinių plokštelių, vėliau – įrašų, autografų, piešinių, herbų, puošnių inicialų, dar vėliau – knygų antspaudų, šifrų, lipdukų, elektroninių kodų. Bet pati populiariausia ir ilgiausiai išsilaikiusi knygos ženklų rūšis, pasirodžiusi dar XV a. pabaigoje – ekslibrisai.

Ekslibrisas (lot. ex – iš + libris – knyga) – tai ne tik leidinio savininko ženklas, knygos sargas, bet ir meno kūrinys, atspindintis ir knygos savininko asmenybę: jo profesiją, pomėgius, gyvenimo būdą, netgi charakterį. Beje, sakoma, kad vienintelis pasaulyje paminklas ekslibrisui yra Lietuvoje – tai 1987 m. Pakruojyje pastatyta dailininko K.Kupriūno dekoratyvinė skulptūrinė kompozicija „Exlibris“. Ekslibrisui, kaip knygos ženklui išpopuliarėjus, juos įvairiose pasaulio šalyse ėmė piešti žymiausi tų laikų dailininkai. Seniausias Lietuvos ekslibrisas, bylojantis apie gilias knygos kultūros tradicijas Lietuvoje, manomai priklausęs Vilniaus vyskupui Povilui Aleksandrui Alšėniškiui, datuojamas apie 1533 m. Šio ekslibriso dailininkas, deja, nežinomas.

Ekslibrisų meninį lygį kėlė dar XIX a. Anglijoje pradėti skelbti ekslibrisų konkursai. Lietuvoje pirmasis ekslibrisų konkursas buvo surengtas Vilniaus Šubravcų (netikėlių) draugijos 1908 m. pažangaus advokato, humanisto, bibliofilo, didelės bibliotekos savininko Tado Vrublevskio 50-čiui pažymėti. Antrasis ekslibrisų konkursas, skirtas Vilniaus universiteto bibliotekos 400 m. jubiliejui, įvyko 1970 m.